volas

2 ×võlas (vok. Wall) sm. (2,4) K 1. KII147, Rtr, NdŽ, KŽ pylimas, sankasa: Vanduo liejasi per võlą DŽ¹. Te võlai tokie buvo aukšti, po tais võlais gali iškast duobę Alks. Eikit eikit, rasite volą, tai eikit tuoj volu LTR(Kb). Oi kad nusibodo per tą võlą lipinėt, vos persiritu Slm. Kad tas miestas žinotų, – tarė antras, – girioj, kur yra volas (tvankai), sukinkytų dvylika arklių vienodo plauko, užkinkytų į tą volą ir tuo atsidarytų upė BsV370(Jnš). Vokyčiai apgulo pilę, išvertusys vieną jos volą, rado antrą S.Dauk. Didūmenė su kunegais vokyčių žemė[je] volus vertė M.Valanč. Didysis miestas Köln prie Reino buvo su volais aprengtas Kel1881,166. Viršūnė jo (kalno) apskričiai aukštu volu apipilta A1884,39. Dar ir dabar pasakoja, jog tūlosios pilies volai rieškučiomis arba kepurėmis supilstyti ir sunešioti A1883,38. Vilnys ant kranto palieka žvirgždo, smėlio, iš kurių paskui darosi pakrančių volai Vr. Idant avinus vežtų pryš vartus (duris), tenai volus piltų ir bulvarkus padarytų BBEz21,22. Ateis dienos ant tavęs ir apipils (aba apkas) tave neprietelius tavo volu Ev. ║ Up, Antš pylimėlis žemės riboms žymėti: Tuo laukus atskirdavo tokiais võlais Sln. Kai kur tai buvo toki võlai sukasti, šičia tai to nebuvo PnmŽ. Visi trys kaimo laukai buvo vienas nuo kito atskirti grioviais su aukščiau supiltais krantais, tada vadintais volais rš. ║ sustumtų žemių pylimėlis, krūvelė: Kaip aria blogai, tai ir suvaro võlais žemę Ds. Išmelioravo, suvertė volùs Mžš. Vaiskrūmių sodinimo eilėse sudaromi volai (paaukštintos juostos) rš. 2. akmeninė tvora: Akmeniniai võlai buvo aplink kapus RdN. Ana velniuką pastatė už võlo Žg.